Upphafssķša

* Helstu gönguleišir *

Menningarminjar & saga

Jaršsaga Hengilssvęšisins

Tenglar (krękjur) um sķšuna

 

 Gestabók

 

Sķša uppsett: 07.12.2001

Sķšu breytt: 11.02.2008

 

 

 

 

 

 

 

KOLVIŠARHÓLL: gamall įningarstašur feršalanga um Hellisheiši

 

Sęluhśsiš aš Kolvišarhóli 1844
 
Kolvišarhóll er undir Hellisskarši. Kolvišarhóll var vinsęll og naušsynlegur įningarstašur fyrir žį sem feršušust um Hellisheišina.

Myndin hér fyrir ofan sżnir teikningu Höskuldar Björnssonar af fyrsta Sęluhśsinu aš Kolvišarhóli, reist 1844 en rifiš 1845. Žetta var eina hśsiš į hólnum til 1847.

 

1. gestgjafahśsiš į Kolvišarhóli 1958
Hinn forni žjóšvegur milli Įrnessżslu og Mosfellssveitar lį śr Ölvesi upp Kamba. Af Kambabrśn vestur Hellisheiši og svo um Hellisskarš, noršaustan meginn viš Reykjafell, sem er fyrir ofan Kolvišarhól. Žašan sķšan um Bolavelli og vestur mešfram Hśsmśla.

Kolvišarhóll tengdist hinum forna Hellisheišarvegi. Hęgt er aš fręšast frekar um žaš į sķšu um fornar götur og stķga.

Myndin hér fyrir ofan er af fyrsta gestgjafahśsinu į Kolvišarhóli reist 1877. Žessi ljósmynd var tekin 1958.

 

Kolvišarhóll 1907
Fyrir tķma sęluhśssins žį taldist vera mjög hęttulegt aš feršast um Hellisheišina og žaš vęri ašeins fyrir mestu feršagarpa aš feršast žar um nema vešurfęrš vęri mjög góš. Menn feršušust aš lįgmarki 2-3 saman og žį helst žegar tunglbjart var. 

Žó var lķtiš sęluhśs (tóft) skammt frį Hśsmśla ķ Svķnahrauni (Noršurvöllum) en žaš hafši veriš sķšan į fornöld, elstu ritašar heimildir žar sem er greint frį žvķ sęluhśsi eru frį 1703. Sjį nįnar sķšu um Hśsmśla.

Mįluš mynd af Kolvišarhóli įriš 1907.

 

Gistiheimiliš aš Kolvišarhóli 1930
Žeir gestgjafar sem sįtu hvaš lengst aš Kolvišarhóli, 1906-1935, var Siguršur Danķelsson (f. 1868- d. 1935) og kona hans Valgeršur Žóršardóttir (f. 1871- d. 1957). Žau voru žjóškunn fyrir höfšingjaskap. Žau voru grafin ķ heimagrafreit aš Kolvišarhóli.

Ljósmyndin hér fyrir ofan er af Kolvišarhóli ķ kringum 1930, en žį var Siguršur og Valgeršur bśin aš breyta hśsinu į Kolvišarhóli ķ stórt og myndarlegt gistiheimili.

 

Póstlest, Hannes Hannesson įriš 1909
Sem dęmi um merka menn sem gistu eša heimsóttu Kolvišarhól. Žį kom Frišrik VIII, danakonungur meš miklu föruneyti aš Kolvišarhóli sumariš 1907, žar flutti hann ręšu. Séra Matthķas Jochumsson gisti oft aš Kolvišarhóli į žeim įrum sem hann var prestur ķ Odda. Hannes Hafsteinn, rįšherra, kom nokkrum sinnum og gisti aš Kolvišarhóli. Telja mętti fleiri merka menn sem gistu į Kolvišarhóli, en žess mį geta aš allar stéttir fólks gistu žar og alltaf var žeim vel tekiš.

Myndin hér fyrir ofan er af póstlest įriš 1909 (Hans Hannesson póstmašur, f. 1867-d.1928) en hann gisti aš jafnaši į Kolvišarhóli į póstferšum sķnum um Hellisheišina.

 

Kolvišarhóll 1929
Įriš 1938 keypti Ķžróttafélag Reykjavķkur Kolvišarhól af Valgerši en fyrirhugaš var aš gera svęšiš aš veglegum skķšastaš fyrir Reykvķkinga, įsamt aš sinna įfram feršažjónustu. Žessi starfsemi gekk ekki upp og enginn fékkst til aš sinna rekstrinum. Starfsemin leiš undir lok įriš 1952. Sķšan uršu hśsin į Hólnum spellvirkjum og óheišarlegum vegfarendum aš brįš. Hśsin į Kolvišarhóli voru rifin og jöfnuš viš jöršu įriš 1977. Žar meš lauk margra alda björgunar og įningarstašar ķ sögu okkar.

 

Kolvišarhóll 2004
Kolvišahóll nś į dögum, lķtiš sem ekkert eftir. Sjį mį móta fyrir hśsagrunninum og eitthvaš af rśstum.

Mjög lķklegt er aš žetta svęši verši skemmt enn frekar žegar framkvęmdir į Hellisheišarvirkjun muni hefjast. En žaš į žó eftir aš koma sķšar ķ ljós.

 

Grafreiturinn į Kolvišarhóli
Ljósmyndin hér fyrir ofan er af grafreit gestgjafanna, Siguršar og Valgeršar, į Kolvišarhóli.

(GPS punktur Kolvišarhóls 64°02.367 N - 21°23.628 V)

Heimildir um Kolvišarhól er aš finna ķ bók Skśla Helgasonar, Saga Kolvišarhóls, 1959.

Myndir: Śr bókinni "Saga Kolvišarhóls" eftir Skśla Helgason. Ljósmyndir AŽE; mars 2004